Bendradarbė Gita gamina dieviško skonio įdarytas lydekas, tad vienąkart išklausinėjau iki smulkmenų visas detales ir pritaikiau saviškiui šventiniam lydekos maltiniui (“zuikiui” 🙂 . Mat tai paprasčiau, nei preciziškai nunerti lydekos odą, o skonis praktiškai nesikeičia.
Vidutinio dydžio žuviai imam: 4-5 riekutes batono( jas išmirkom GRIETINĖLĖJE); 2-3 svogūnėkus ( iki permatomos būklės kepinam svieste). Jei turime nuo vištų šlaunelių riebalų – tai ir jų šmotukas nepakenks, sumalam kartu su žuvimi. Kartu sumalam ir 3 nemenko dydžio virtas morkas. Ir dar saują manų kruopų į faršą beriam bei 1 kiaušinį įmušam. Dar – druska, pipirai, daug krapų .
Žuviai nupjaustom galvą, uodegą/pelekus, mėsą nuimam nuo stuburkaulio, išrankiojam ašakas (smulkių rankioti nebūtina). Kadangi, kaip minėjau, dusintis su precizišku odelių nupjaustymu tradiciškai tingiu/neturiu laiko, tai tik 3 kartus sumalu (per patį smulkiausią mėsmalės sietelį) žuvies mėsą su visa oda, paskutiniu malimu – ir virtas morkas. Dedu į šį faršą pakepintus svogūnus, grietinėlėje mirkytą batoną (jį dar persuku blenderiu), prieskonius, įmušu kiaušinį ir ir suformuoju iš faršo tokį zuikį, kurio vienas galas platesnis, o kitas -siauresnis (paskui, puošiant, labiau matosi, kur “galva”, kur “uodega” ).
Suvynioju atsargiai į foliją ir 180 laipsnių orkaitėj gerą pusvalandį(30 – 40 min. ) maltinį pakepinu. Paskui išėmusi išbadau visą mediniu pagaliuku ir apipilu iš pradžių 1/2 citrinos sultimis, o paskui – savo firminiu “lenkišku baltu padažu žuviai” – bent jau taip jis mūsų namuose vadinamas “nuo krakusmečio“)
Puošiam žuvį kitądien – jau atvėsintą. Akis šįkart padariau iš mėlynų alyvuogių, “žvynus” -iš mažų marinuotų agurkėlių, nasrus -išpjausčiau iš paprikos. Nors šiaip jau puošti galim kiekvienas pagal savo fantaziją -svarbu tik kad puošybai naudojami produktai su žuvimi derėtų. Puikiai tinka ir žali žirneliai ir, žinoma, citrinos griežinėliai.
PASTABA:
Beje -šį patiekalą galite skanauti ir karštą, irgi neblogas skonis – tuomet prieš užpilant padažu ant viršaus dar stambiai pritarkuokite virtų morkų . Tuomet, aišku, puošyba nebūtina.
……………………………………………………………..
BALTASIS PADAŽAS
Ant silpnos ugnies ištirpinam puodelyje maždaug 100 gr. sviesto, mažą indelį grietinės. Įpilam, jei yra, 2-3 šaukštus žuvies nuoviro. Jei atrodo, kad trūksta sūrumo, dar šiek tiek pasūdom, šiek tiek pipirais paskaninam . Po to į šią masę sumetam 4-5 kietai virtus, smulkiai sukapotus kiaušinius.Viską gerai išmaišome, palaikome, kol pradės norėti virti (bet neužviriname) t.y. iki pradės kilti ir šiek tiek putoti. Tuomet be saiko primetame smulkiai kapotų krapų – geriausiai šviežių, bet tiks ir šaldyti – bei karštu padažu apipilam žuvį.
❗ Šis padažas puikiai tinka ir karštas -prie virtos žuvies, pvz. -karpio 😉
Gaminau picą “pagal Oliverį”, t.y., nesirašiau konkrečiai, kiek kur ko gramais dėjo, tik patį principą nužiūrėjau. Mano supratimu, svarbiausia – kaip bus tešla pagaminta ir koks bus pomidorų padažas. Jau ruošiantis kepti reikia tiesiog iškočioti plonai tešlą, ją aptepti pomidorų padažu, krauti mėsas/grybus/žoles ir pan. , pabarstyti tarkuotu fermentiniu sūriu ir kepti.
O dėl tešlos ir padažo, tai štai, ką galiu pasakyti:
1. Vertimas, sakyčiau, keistokas, nes buvo minimi manų miltai Aš nutariau pabandyti su manų kruopomis , ir viskas gerai buvo
Miltų iš viso dėjau maždaug tris stiklines, tai mielių ėmiau šaukštelį.
Viską išmaišiau, suminkiaui tešlą, pakildinau, iškočiojau blyną, o kas toliau – jau parašiau pradžioje.
3. PADAŽĄ Oliveris gamino iš česnako, žolių ir konservuotų pomidorų – truputį patroškino ir per sietelį pertrynė. Aš turėjau praėjusią vasarą pagamintos pomidorų tyrės su trupučiu cukinijos, paprikos, česnakų, tai ją pašildžiau, dar šaukštą pomidorų pastos įmečiau, žolių, patroškinau, pertryniau.