SKANAUS, VISADA!

META

 Gryna mėsa yra gryna -žinai bent, ką valgai . Aš dabar visada perku mėsos gabalą, jį sumalu ir dedu tik piprų,  druskos ir kokią riekele batono su svogūnu(juos sumalu kartu su mėsa). Jokio kiaušinio! 

 Labai skanūs maltiniai gaunasi Tiesa, kepu niekuo neapvoliojus - jokių džiuvėsėlių . Niam niam

Migle

Jau kelintas kartas improvizuoju  su Virjes pateiktu  vytintos kiaulienos receptu  :
http://www.skanausvisada.lt/wp/vytinta-kiauliena-553/
Kolitos, aišku, neturiu, ir salietros nekišu. Bet labai skanu  mėsą ištrint  pipirais, česnaku, krapais ir bazilikais (naudoju šaldytus, nes pilnas šaldiklis ) .Vienąkart buvau kavamale sutrintais  kadagio uogom + kmynais  mėsas  ištrynusi -irgi įdomus skonis, tik aitresnis … Dar , aišku, tinka  ir smulkinti lauro lapeliai. Pipirai geriausiai  grūsti, nors iš bėdos ir malti tiks  Česnako suvarau visą galvutę (maždaug 1 -1,5 kg. mėsos), žolelių irgi negailiu.

Pirmiausia mėsos gabaliukus ištrinu žalėsių ir pipirų mišiniu, palaikau kad prisigertų aromatų. O  paskui,  po geros valandos, druskoje apvoliuoju -tiek, kiek prilimpa. Ir tada jau 2-3 d. palaikau vėsioje vietoje – vis pavartydama: kuo ilgiau laikysi, tuo sūresnė gausis…Bet ilgiau kaip 3 dienas išsiskyrusiame  sūryme laikyt tikrai neapsimoka…

Paskui apraišioju bintu plačiu(nes marlės neturiu, o ir paprasčiau tarsi), persuku virvutėmis ir kabinu prie radiatoriaus -bent savaitei.Vienas  gabaliukas, kur  tik 1 savaitę kabojo, jau sunaikintas , o vakar  prapjoviau  tą,  kuris  apie  2  savaites  “kankinosi”.     Tai, žinokit, dar skaniau .

Tiesa,  palyginus su neva   “šalto rūkymo” PC mėsytėm   tiek skonio, tiek kvapo prasme -NESULYGINAMI DALYKAI . Anądien darbe skanavome ir pirktinę,  iš MAXIMOS,  ir naminę. Maniškė kvepia, skonis toks sodrus, ne per sūri dargi(čia tai jau laimės dalykas ).O ta pirktinė -tik tąsos tarp dantų, iš skonio tik druska akivaizdžiausiai jaučiasi, “rūkymo kvapo” -tik “pėdsakai”   , be to  jos tik paviršius  pipirais ir kalendra apdrabstytas gausiai, viduje jų nė nesijaučia beveik , ir dar šlapia kažkokia Tik kaina, suprantama, nemenka…

Kitaip tariant -dabar, žiemą, kai radiatoriai pleška net ir kaimiškų pečių namie neturinčioms , visai apsimoka pačioms  pasigaminti  -nes per savikainą tikrai sutaupom sočiai,  dėl skonio ir “praašmatnų”  svečią pavaišint ne gėda.O  ir “vargas ”  - simbolinis:  su  prieskoniais/ sūdymu gal per 10-15 min. apsisuki,  pavartyt kelis kartus – irgi baika, suvyniot/apraišiot/pakabint po viskam irgi vos kelias minutes  užtrunki   . O jei po viskam dar kur rūkyklon įtaisius -išvis  mirtinai   skanu 

Tiesa, mėsą perku ne PC -nes pirmiausiai ten dažniausiai būna per plonais gabaliukais išparceliuota, o mėsos parduotuvėje (bent pas mus tokia yra, iš ūkininkų  mėsas perka,) tai net kvapas kitoks, “tikresnis” . O iš iš turgaus  kiaulieną pirkt -nesiryžtu  Geriausiai, aišku, tiktų išpjova kokia ar  nugarinė, bet  brangokai išeina    Tačiau, kaip įsitikinome abi su Virjes - kuo puikiausiai galime apsieiti ir su kumpeliais, ar net mentės mėsa

xxxx

no comments

1.5-2 kg kiaulienos nugarinės
0.5 kg druskos
3 l vandens
1 šaukštas cukraus
kvepiančių pipirų, lauro lapų.

Iš vandens, druskos ir cukraus išverdam sūrymą (lauro lapai ir pipirai aišku verdami kartu). Į atšaldytą sūrymą ( ATŠALDYTĄ(  :!:       , jokiais būdais -ne šiltą, drungną) dedam mėsą (aš supjausčiau į 3 gabalus). Mėsa turi laisvai plaukiot sūryme. Bliūdą pridengiam rankšluosčiu ir laikom taip 3 paras. Laikiau virtuvėj (~17 C).
Praėjus 3 paroms, išgriebiam mėsą, nusausinam, ištrinam mėgstamom žolėm ir pipirais (česnaku, jei mėgstam, - taip pat). Tada mėsukę suvyniojam į marlę, tvirtai surišam virve, kabinam šoniuku prie radiatoriaus ir 5 dienas “vytinam”. Ir tada  -skanaus . Puikiai laikosi šaldytuve įvyniota į foliją.

Miglė 

Reikia:
stambių pievagrybių,  sviesto,sūrio(parmezano  tipo),česnako,krapų, petražolių,druskos/pipirų.

Pievagrybiams pašalint kotelius ir, nenuskustus,išdėlioti skardoje, pateptoje sviestu ar aliejumi. Kišti į gerai įkaitintą orkaitę(kad skrybeliukės būtų viršuje).Po kurio laiko -apversti.Kepti kaip kam patinka -galima, kad labiau apskrustų, bet nebūtinai.

Kol pievagrybiai kepa, stipriai susmulkintą česnaką ištrinam su sviestu(3 skiltelės 100 gr. sviesto), smulkiai sutarkuotu sūriu(jo kiekis nėra l. svarbu) ir labai smulkiai sukapotais krapais/petražolėmis.
Po to iš orkaitės išimam apkepusius pievagrybius ir kiekvienos dar karštutukės grybo kepurėlės vidun pilam po arbatinį šaukštelį sūrio/sviesto masės(Jeigu kepamų pievagrybių viduje liko sulčių -jas išpilti).
Valgomi karšti.Skanu netgi su juodos ruginės duonos(ypač -paskrudintos) griežinėliu.
Recepte rašoma, kad sviestas/sūris ir šiaip ištirpsta, skaniai įsigeria į grybus.Bet geriau  minutei/kitai  orkaitėn sugrąžint.

 tetulė
Aš į pievagrybių kepurytes dėjau tokį įdarą: smulkiai papjausčiau karštai rūkyto kumpio, smulkiai patarkavau fermentinio sūrio, įspaudžiau česnako, įbėriau pipiriukų, pripjausčiau daug krapų ir viską sumaišiau su trupučiu majonezo.

meska

Dar į tuos grybų kepurukus galima pasmulkinti ir nurautus grybų kotus.

Dar vieną įdarytų pievagrybių receptą rasite čia:   http://dunduk-culinar.ru/snack/snack-13.shtml

Spurga

ĮDARYTI PIEVAGRYBIAI SU ŠONINE
Imam stambesnių pievagrybių, išimam gražiai kotelius, kad vietoj jų liktų duobutė. Į tas duobutes pridedam paprasto sūrelio – mes dėjom “Mūsų” sųrelį su žolelėmis. Visą tą įdarytą grybą tada apsukame plona šoninės juostele – pakryžiuojam, pirma viena kryptim, po to – kita, kad grybukas būtų apvyniotas iš visų pusių, gerai užspaudžiam galą, kad priliptų. Beje, tos juostelės turi būti pakankamai ilgos, kad užtektų apvynioti – italikška vadinasi atrodo ar panašiai. Visą tą gėrį dedam ant grotelių virš žarijų, iš pradžių įdaryta puse į apačią, kad sukeptų ir neištekėtų įdaras, tada apverčiame ir baigiame kepinti. Galime ir orkaitėje ant grotelių arba iš bėdos – ir skardoje.
 Pagalvojau, kad vietoj sūrio galima būtų ir po slyvą įdėti.

Valkatinė

Kumpio ar šoninės gabalą, įpjaustytą per skūrą maždaug kas 1 cm skersai/išilgai, be kiaulei tinkamų prieskonių (aš tai bent kmynų/krapų  ir česnako tikrai nepagailėčiau), dar sutepk garstyčiom, o jei esi dar ir “papindėjus/ęs”, kitaip sakant, babkai leidžia, – garstyčių/medaus mišiniu. Palaikyk šitą teplionę bent porą valandų kambario temperatūroj, nekenktų ir pernakt.

Pasidaryk “girtų slyvų”, t.y., džiovintas slyvas pamerk į glintveino tipo vyną (maždaug stiklinės reikia – likučiais gali save ir chebrą “apdovanot” kepimo procese už ištvermę ir didvyriškumą virtuvės fronte .
Po to kepimo maišan/rankovėn prikišk slyvų, ant jų užmesk įsimacnėjusios šoninės/kumpio šmotą. Kraštus užrišk, maišo viršuje NEUŽMIRŠK pribadyt skylių – kokias 5. Kišk skardon, į kurią įpilta vandens, kad neapsemtų užrišimo vietos.Grūsk stipriai įkaitinton orkaitėn ir pamiršk apie virtuvę maždaug valandai, gal ir ilgiau kiek, priklausomai nuo gabalo dydžio/storumo. Esmė ta, kad kepti reikia ilgiau, nei minkštą paukštieną. Tiesa, būtinai uždenk paviršių dar ir folijos lapu, kad paviršius nepridegtų – tas pats ir su paukštiena.

Taigi, kai širdis (ar patirtis:) ) jaučia, kad mėsytei jau kaip ir laikas suminkštėti, trauk skardą iš orkaitės, nupilk iš jos vandens likučius. Pasistenk pilti taip, kad nei apsiplikytum pati, nei sultys iš maišo išbėgtų. Po to maišą suardyk, išvers visą turinį skardon, mėsą apversk kitu šonu, palaistyk sultiniu su „girtom slyvom“. Vėl kišk orkaitėn, paviršių pridengus folija, kad nepridegtų. Po kelių minučių vėl apversk, palaistyk iš skardos “girtu” sultiniu, vynelio dar šliūkštelk (o galima jį visą ir iškart sultinin supilt, ir tada tik dar „girtesniu“ sultiniu vis laistyt). Vartyk ir laistyk bent kelis kartus, maždaug kas 5 minutes, kol neįsitikinsi, kad mėsytė tikrai minkšta, o dar ir gražiai apskrudusi ir įsimacnėjusi visais dieviškais kvapais.
Gardaus apsiryjimo!

P.S. Tokiu pat būdu labai skanu gamint ir vištos šlauneles ar krūtinėlę, tik prieskonius reikia naudot skirtus paukštienai.