SKANAUS, VISADA!

Velykoms alytiškė Jūratė Kazakevičienė siūlo pasigaminti keletą patiekalų, kuriuos ruošdavo jos močiutė Salomėja Kutauskienė ir mama Salomėja Kučinskienė. Senelė ypač mėgo kepti velykines bobas, „mozūrus”. Prieš šventes lovas jais nukraudavo (kad kepiniai neperlūžtų pusiau). Močiutės kepinių Jūratei neteko ragauti, į amžinybę ji iškeliavo karo metais, anūkei dar negimus. Jau keleri metai pašnekovė neturi ir mamos, labai daug pasakojusios apie senelę ir perdavusios iš jos perimtą kulinarinį giminės paveldą. Ar bus kam jį pratęsti? Jūratė mano, kad bus, bet kol kas ir dukra, ir marti tvirtina, kad patys skaniausi – mamos kepiniai.

Pyragas „Čigonas”

Jūratė sako, kad močiutė jauna būdama gyveno pas tetas Vilniuje. Turbūt ten ir išmoko taip skaniai gaminti. Ištekėjusi už ūkininko apsistojo Ūdrijos apylinkėse, mokytojavo kaimo mokykloje.

„Dabar šeimininkės džiovintų vaisių žvalgosi parduotuvėse, o anksčiau pačios džiovindavo obuolius, kriaušes, slyvas – viską, ką savo soduose užsiaugindavo. Nors močiutė žinojo daug prieskonių, vertino vanilino lazdeles. Žydai tuomet kepėjas net ir tolimuose kaimuose viskuo aprūpindavo. Obuoliai ir kriaušės išsilaikydavo iki Kalėdų, o vitaminų šeimynai reikėdavo ir ankstyvą pavasarį. Mano mama vien obuolių prisidžiovindavo du maišus ir juos iki naujojo derliaus ištuštindavome”, – pasakoja iki dabar daug vaisių žiemai prisidžiovinanti Jūratė.

Pyragui „Čigonas” reikia apie 400 gramų džiovintų vaisių: obuolių (tinka tik džiovinti be žievelės), slyvų, kriaušių. Juos užpilti trupučiu vandens ir stikline cukraus. Ant silpnos ugnies virti apie 15 minučių, kol vaisiai pasidarys skaidrūs. Tada atvėsinti, išimti iš sirupo ir nuvarvintus supjaustyti juostelėmis. Jei norisi, įdėti pirktinių slyvų, abrikosų – jų nereikia virti sirupe, nes minkšti. Riešutai taip pat neverdami.

Dešimt kiaušinių trynių atskirti nuo baltymų. Juos išplakti iki standžių putų. Plakant dėti po šaukštą cukraus ir po vieną trynį. Visus sudėjus plakti dar 10 minučių. Atsargiai išsijoti 8 šaukštus miltų ir po truputį įmaišyti į plakinį, kartu suberti vaisius.

„Kepinys – ne kumpio gabalas, su juo šiurkščiai negalima”, – perspėja Jūratė.

Skardą ištepti riebalais, pabarstyti džiuvėsėliais. „Močiutė, kaip kalbėdavo ir darydavo mama, įklodavo lakštinį vaflį kepinio apačiai sutvirtinti. „Čigoną” kepti 180 laipsnių temperatūroje apie 50 minučių. Turbūt knieti sužinoti, kodėl toks šio kepinio pavadinimas? Slyvos, kriaušės ir kai kurių veislių obuoliai ūkiškai išdžiovinti patamsėdavo, o kepinyje – dar labiau”, – paaiškina Jūratė.

Ji siūlo kepinį praaušinti skardoje, tada apversti ir vėl atversti. Šviežio valgyti nepataria, nes skaniausias iškeptas prieš dvi dienas. Jūratės giminė ir anksčiau, ir dabar neįsivaizduoja Velykų be šio skanėsto.

Ruginių miltų tešloje keptas kumpis

„Taip kepti tinka priekiniai kiaulės kumpiai ar nuimtas nuo strėnų, vadinamasis penktas. Šeimininkėms turbūt nereikia aiškinti, kur ir koks kiaulės kumpis yra. Prieš gerą savaitę jį pasūdyti ir įtrinti mėgstamais prieskoniais, kad gerai išsimarinuotų. Iš ruginių miltų ir vandens pasigaminti tešlos. 2 kilogramų miltų tikrai užteks. Dalį jos pakloti ant skardos, uždėti kumpį ir kita molį primenančia tešlos dalimi visą užlipdyti. Kepti mažiausiai dvi valandas 200 laipsnių temperatūroje. Ypač skaniai kumpis iškepa duonkepėje”, – teigia Jūratė.

Kad kumpis jau iškepęs, eina suprasti iš ruginio šarvo, viršutinė jo dalis lengvai atšoka. Kumpį geriau atšaldyti su šarvu. Jūratė savo šeimai jį kepa iš vakaro, jos močiutė į krosnį pašaudavo Velykų rytą prieš išvykdama į bažnyčią. Ji šeimynai patiekdavo garuojantį karščiu. Prie taip iškepto kumpio labai tinka krienai.

Karpis drebučiuose

Pasak Jūratės, mama karpį taip dažniausiai ruošdavusi Kalėdoms, pačios šeima šio patiekalo pageidauja ir ant Velykų stalo.

Pašnekovė pataria pirkti kuo didesnę žuvį – bus mažiau darbo išrenkant ašakas. Be to, ir lėkštėje gražiau atrodys.

Žuvį išvalyti, būtinai išimti žiaunas, kad patiekalas nebūtų kartus. Karpį perpjauti išilgai pusiau ir kiekvieną puselę supjaustyti siaurais ruoželiais. Į litrą vandens sudėti du pusžiedžiais supjaustytus svogūnus, dvi griežinėliais supjaustytas morkas. Nepilną stiklinę razinų (Jūratė perka tamsesnes, jos pagyvina patiekalą) suberti po 15 minučių. Užvirus į puodą išsunkti pusės citrinos sultis.

„Būtina pasirinkti platesnį puodą, kad produktai nesusiriestų, išvirę neprarastų formos. Sudėjus razinas, dar pavirti 5-8 minutes. Sūdyti tik baigus virti. Aš karpio gabalėlius atsargiai išdėstau dviejuose gražesniuose pusdubeniuose. Vienam skiriu uodegą, kitam karpio galvą. Įkomponuoju svogūnus, morkas ir razinas, užpilu sultiniu ir atšaldau. Vienas dubuo šeimynai, antras – svečiams”, – šypsosi Jūratė ir primena, kad želatinos taip gaminamam karpiui nereikia, jis puikiai sustingsta tokiame sultinyje.

Ji pasiūlo dar vieną receptą, kuriuo, galimas daiktas, susidomės ne visi, mat naudojami žalių kiaušinių baltymai.

„Jei kepant sausainius lieka baltymų, iš jų pasigaminkite originalų skanėstą taip pat iš mano močiutės receptų knygos. Išplakite baltymus iki standžių putų. Plakdamos dėkite po šaukštą bruknienės (tinka ir obuolienė), kol bus skanu. Pripildykite taures, papuoškite želė gabalėliais ar mėtos lapeliu”, – siūlo Jūratė.

Aldona Kudzienė

Šaltinis – Alytaus naujienos

mika
 Gaminau  tik su vištiena, bet gal ir su kiauliena  skanu būtų.

Mėsos gabaliukus apkepinti su daržovėmis ( morkytėmis, svogūnu, šaldytais žirneliais arba kad ir  grybais), prieskoniais. Baigiant įpilti truputį pienuko ar grietinėlės, dėti sviesto gabalėlį su trupučiu miltų, kad tirščiau būtų. Visą šią masę suverčiam į kepimo indą, ant viršaus sluoksniuotos tešlos “dangtį”, jį pabarstom kmynais ir kepam orkaitėje kol tešla iškeps ir gražiai apskrus.

Migle

Jau kelintas kartas improvizuoju  su Virjes pateiktu  vytintos kiaulienos receptu  :
http://www.skanausvisada.lt/wp/vytinta-kiauliena-553/
Kolitos, aišku, neturiu, ir salietros nekišu. Bet labai skanu  mėsą ištrint  pipirais, česnaku, krapais ir bazilikais (naudoju šaldytus, nes pilnas šaldiklis ) .Vienąkart buvau kavamale sutrintais  kadagio uogom + kmynais  mėsas  ištrynusi -irgi įdomus skonis, tik aitresnis … Dar , aišku, tinka  ir smulkinti lauro lapeliai. Pipirai geriausiai  grūsti, nors iš bėdos ir malti tiks  Česnako suvarau visą galvutę (maždaug 1 -1,5 kg. mėsos), žolelių irgi negailiu.

Pirmiausia mėsos gabaliukus ištrinu žalėsių ir pipirų mišiniu, palaikau kad prisigertų aromatų. O  paskui,  po geros valandos, druskoje apvoliuoju -tiek, kiek prilimpa. Ir tada jau 2-3 d. palaikau vėsioje vietoje – vis pavartydama: kuo ilgiau laikysi, tuo sūresnė gausis…Bet ilgiau kaip 3 dienas išsiskyrusiame  sūryme laikyt tikrai neapsimoka…

Paskui apraišioju bintu plačiu(nes marlės neturiu, o ir paprasčiau tarsi), persuku virvutėmis ir kabinu prie radiatoriaus -bent savaitei.Vienas  gabaliukas, kur  tik 1 savaitę kabojo, jau sunaikintas , o vakar  prapjoviau  tą,  kuris  apie  2  savaites  “kankinosi”.     Tai, žinokit, dar skaniau .

Tiesa,  palyginus su neva   “šalto rūkymo” PC mėsytėm   tiek skonio, tiek kvapo prasme -NESULYGINAMI DALYKAI . Anądien darbe skanavome ir pirktinę,  iš MAXIMOS,  ir naminę. Maniškė kvepia, skonis toks sodrus, ne per sūri dargi(čia tai jau laimės dalykas ).O ta pirktinė -tik tąsos tarp dantų, iš skonio tik druska akivaizdžiausiai jaučiasi, “rūkymo kvapo” -tik “pėdsakai”   , be to  jos tik paviršius  pipirais ir kalendra apdrabstytas gausiai, viduje jų nė nesijaučia beveik , ir dar šlapia kažkokia Tik kaina, suprantama, nemenka…

Kitaip tariant -dabar, žiemą, kai radiatoriai pleška net ir kaimiškų pečių namie neturinčioms , visai apsimoka pačioms  pasigaminti  -nes per savikainą tikrai sutaupom sočiai,  dėl skonio ir “praašmatnų”  svečią pavaišint ne gėda.O  ir “vargas ”  - simbolinis:  su  prieskoniais/ sūdymu gal per 10-15 min. apsisuki,  pavartyt kelis kartus – irgi baika, suvyniot/apraišiot/pakabint po viskam irgi vos kelias minutes  užtrunki   . O jei po viskam dar kur rūkyklon įtaisius -išvis  mirtinai   skanu 

Tiesa, mėsą perku ne PC -nes pirmiausiai ten dažniausiai būna per plonais gabaliukais išparceliuota, o mėsos parduotuvėje (bent pas mus tokia yra, iš ūkininkų  mėsas perka,) tai net kvapas kitoks, “tikresnis” . O iš iš turgaus  kiaulieną pirkt -nesiryžtu  Geriausiai, aišku, tiktų išpjova kokia ar  nugarinė, bet  brangokai išeina    Tačiau, kaip įsitikinome abi su Virjes - kuo puikiausiai galime apsieiti ir su kumpeliais, ar net mentės mėsa

xxxx

no comments

1.5-2 kg kiaulienos nugarinės
0.5 kg druskos
3 l vandens
1 šaukštas cukraus
kvepiančių pipirų, lauro lapų.

Iš vandens, druskos ir cukraus išverdam sūrymą (lauro lapai ir pipirai aišku verdami kartu). Į atšaldytą sūrymą ( ATŠALDYTĄ(  :!:       , jokiais būdais -ne šiltą, drungną) dedam mėsą (aš supjausčiau į 3 gabalus). Mėsa turi laisvai plaukiot sūryme. Bliūdą pridengiam rankšluosčiu ir laikom taip 3 paras. Laikiau virtuvėj (~17 C).
Praėjus 3 paroms, išgriebiam mėsą, nusausinam, ištrinam mėgstamom žolėm ir pipirais (česnaku, jei mėgstam, - taip pat). Tada mėsukę suvyniojam į marlę, tvirtai surišam virve, kabinam šoniuku prie radiatoriaus ir 5 dienas “vytinam”. Ir tada  -skanaus . Puikiai laikosi šaldytuve įvyniota į foliją.

Valkatinė

Kumpio ar šoninės gabalą, įpjaustytą per skūrą maždaug kas 1 cm skersai/išilgai, be kiaulei tinkamų prieskonių (aš tai bent kmynų/krapų  ir česnako tikrai nepagailėčiau), dar sutepk garstyčiom, o jei esi dar ir “papindėjus/ęs”, kitaip sakant, babkai leidžia, – garstyčių/medaus mišiniu. Palaikyk šitą teplionę bent porą valandų kambario temperatūroj, nekenktų ir pernakt.

Pasidaryk “girtų slyvų”, t.y., džiovintas slyvas pamerk į glintveino tipo vyną (maždaug stiklinės reikia – likučiais gali save ir chebrą “apdovanot” kepimo procese už ištvermę ir didvyriškumą virtuvės fronte .
Po to kepimo maišan/rankovėn prikišk slyvų, ant jų užmesk įsimacnėjusios šoninės/kumpio šmotą. Kraštus užrišk, maišo viršuje NEUŽMIRŠK pribadyt skylių – kokias 5. Kišk skardon, į kurią įpilta vandens, kad neapsemtų užrišimo vietos.Grūsk stipriai įkaitinton orkaitėn ir pamiršk apie virtuvę maždaug valandai, gal ir ilgiau kiek, priklausomai nuo gabalo dydžio/storumo. Esmė ta, kad kepti reikia ilgiau, nei minkštą paukštieną. Tiesa, būtinai uždenk paviršių dar ir folijos lapu, kad paviršius nepridegtų – tas pats ir su paukštiena.

Taigi, kai širdis (ar patirtis:) ) jaučia, kad mėsytei jau kaip ir laikas suminkštėti, trauk skardą iš orkaitės, nupilk iš jos vandens likučius. Pasistenk pilti taip, kad nei apsiplikytum pati, nei sultys iš maišo išbėgtų. Po to maišą suardyk, išvers visą turinį skardon, mėsą apversk kitu šonu, palaistyk sultiniu su „girtom slyvom“. Vėl kišk orkaitėn, paviršių pridengus folija, kad nepridegtų. Po kelių minučių vėl apversk, palaistyk iš skardos “girtu” sultiniu, vynelio dar šliūkštelk (o galima jį visą ir iškart sultinin supilt, ir tada tik dar „girtesniu“ sultiniu vis laistyt). Vartyk ir laistyk bent kelis kartus, maždaug kas 5 minutes, kol neįsitikinsi, kad mėsytė tikrai minkšta, o dar ir gražiai apskrudusi ir įsimacnėjusi visais dieviškais kvapais.
Gardaus apsiryjimo!

P.S. Tokiu pat būdu labai skanu gamint ir vištos šlauneles ar krūtinėlę, tik prieskonius reikia naudot skirtus paukštienai.

1 kg mėsos reikia supjaustyti 8-10 cm ilgio ir 4-5 cm storio gabalėliais, pagardinti trupučiu druskos ir armėniškais chorovacų prieskoniais, kurie žinomi nuo senų senovės: džiovintais bazilikais, džiovintomis mėtomis, malta saldžiąja raudona paprika ir maltais juodaisiais pipirais. Po to griežinėliais supjaustyti du svogūnus, užberti ant mėsos, viską išmaišyti ir gerai sumaigyti. Norint gauti rūgštesnės mėsos skonį, prieš maigant išspausti ant mėsos vienos citrinos sultis. Taip paruoštą mėsą palikti vienai valandai marinuotis.

Šašlykai išsimarinavo (dar kartą primenu, kad marinavimas turi būti tik sausas), tad jau galima juos sumauti ant iešmų. Pirmiausiai reikia nuo šašlykų gabalų nukrapštyti svogūnus, išilgus gabalus suspausti delne ir išilgai sumauti ant iešmų. Gabalai turi būti glaudžiai sustumti vienas prie kito. Baigus verti reikia dar kartą ranka iešmą su mėsa suspaudyti, kad išeitų vientisas vienodo storio šašlykas. Vienam iešmui imti 5-6 mėsos gabalus, t.y. 300-400 gramų.

Rocco pastaba

Armėnai ir gruzinai marinuoja šašlykams mėsą labai įvairiai, negalima sakyti, jog tik mineraliniame vandenyje. Kad majonezo nevartoja tam tikslui – 100% garantija. Bet man bent skaniausia būdavo Kaukaze, kur mėsą marinuodavo per naktį silpno acto ir balto vyno mišinyje (50:50). Vienas actas – sausoka, vienas vynas – kartoka. Žinoma, pridedant pjaustytų svogūnų ir visokių jų prieskonių.

Dabar pats atsakingiausias procesas – šašlyko kepimas. Žarijos paruoštos, jų paviršius išlygintas, tad jau galima sudėlioti iešmus su šašlykais. Kepti gali visi, kas yra atsakingi ir dėmesingi, nes nuo kepamų šašlykų negalima nei atsitraukti, nei dėmesio nukreipti. Netikėkite tais, kas sako, kad šašlykus reikia gerai apskrudinti iš vienos pusės, paskui apversti ir dar kartą gerai apskrudinti. Geri šašlykų kepėjai žino, kad šašlykų iešmus reikia kuo dažniau vartyti arba bent kas kelias minutes apversti, tad ir žarijos jiems neužsiliepsnoja, bet tai jau didesnės patirties dalykas. Kai žarijos yra gerai paruoštos, kai tarpas tarp žarijų ir iešmų yra 5- 10 cm, tada šašlykai iškepa per 10-15 minučių

Netikę kulinarai arba virėjai mėgsta skleisti miglas, sakydami, kad norint iškepti gardų šašlyką reikia intuityvių pojūčių, meilės, pasišventimo ir šiaip visokių jausmų. Tačiau visa esmė ir tiesa slypi ne paslaptinguose jausmuose ar pojūčiuose, o mėsos rūšyje, sausame marinavine, žarijose, kepimo technologijoje ir dėmesingume kepant.

Tikri šišlykai su ryžiais ir kečupu nevalgomi!

Iškeptus šašlykus sudėkite į padėklą, apibarstykite bazilikų, kalendrų arba petražolių lapeliais ir valgykite tik su šviežiomis arba ant grotelių keptomis daržovėmis. Prie šašlykų jokiu būdu negalima patiekti svogūnų iš marinato, nes svogūnai marinuojant visas savo sultis jau atidavė mėsai ir tapo beverčiais ir beskoniais. Prie šašlykų geriau patiekite svogūnlaiškių arba griežinėliais supjaustytų mėlynųjų svogūnų, kurie nėra tokie aitrūs, kaip paprastieji.  

Ir jokių ryžių, duonų, batonų, bandelių, jokių padažų, net nebandykite prie šašlykų duoti parduotuvinių krakmolinių kečupų, – tai vulgaru ir šventvagiška!