Šiuo metu žiūrite: Kiauliena


Velykų stalą papuoškime tarpukario patiekalais

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 5 , reitingas: 4.60 iš 5)
Loading...

Velykoms alytiškė Jūratė Kazakevičienė siūlo pasigaminti keletą patiekalų, kuriuos ruošdavo jos močiutė Salomėja Kutauskienė ir mama Salomėja Kučinskienė. Senelė ypač mėgo kepti velykines bobas, „mozūrus”. Prieš šventes lovas jais nukraudavo (kad kepiniai neperlūžtų pusiau). Močiutės kepinių Jūratei neteko ragauti, į amžinybę ji iškeliavo karo metais, anūkei dar negimus. Jau keleri metai pašnekovė neturi ir mamos, labai daug pasakojusios apie senelę ir perdavusios iš jos perimtą kulinarinį giminės paveldą. Ar bus kam jį pratęsti? Jūratė mano, kad bus, bet kol kas ir dukra, ir marti tvirtina, kad patys skaniausi – mamos kepiniai.

Pyragas „Čigonas”

Jūratė sako, kad močiutė jauna būdama gyveno pas tetas Vilniuje. Turbūt ten ir išmoko taip skaniai gaminti. Ištekėjusi už ūkininko apsistojo Ūdrijos apylinkėse, mokytojavo kaimo mokykloje.

„Dabar šeimininkės džiovintų vaisių žvalgosi parduotuvėse, o anksčiau pačios džiovindavo obuolius, kriaušes, slyvas – viską, ką savo soduose užsiaugindavo. Nors močiutė žinojo daug prieskonių, vertino vanilino lazdeles. Žydai tuomet kepėjas net ir tolimuose kaimuose viskuo aprūpindavo. Obuoliai ir kriaušės išsilaikydavo iki Kalėdų, o vitaminų šeimynai reikėdavo ir ankstyvą pavasarį. Mano mama vien obuolių prisidžiovindavo du maišus ir juos iki naujojo derliaus ištuštindavome”, – pasakoja iki dabar daug vaisių žiemai prisidžiovinanti Jūratė.

Pyragui „Čigonas” reikia apie 400 gramų džiovintų vaisių: obuolių (tinka tik džiovinti be žievelės), slyvų, kriaušių. Juos užpilti trupučiu vandens ir stikline cukraus. Ant silpnos ugnies virti apie 15 minučių, kol vaisiai pasidarys skaidrūs. Tada atvėsinti, išimti iš sirupo ir nuvarvintus supjaustyti juostelėmis. Jei norisi, įdėti pirktinių slyvų, abrikosų – jų nereikia virti sirupe, nes minkšti. Riešutai taip pat neverdami.

Dešimt kiaušinių trynių atskirti nuo baltymų. Juos išplakti iki standžių putų. Plakant dėti po šaukštą cukraus ir po vieną trynį. Visus sudėjus plakti dar 10 minučių. Atsargiai išsijoti 8 šaukštus miltų ir po truputį įmaišyti į plakinį, kartu suberti vaisius.

„Kepinys – ne kumpio gabalas, su juo šiurkščiai negalima”, – perspėja Jūratė.

Skardą ištepti riebalais, pabarstyti džiuvėsėliais. „Močiutė, kaip kalbėdavo ir darydavo mama, įklodavo lakštinį vaflį kepinio apačiai sutvirtinti. „Čigoną” kepti 180 laipsnių temperatūroje apie 50 minučių. Turbūt knieti sužinoti, kodėl toks šio kepinio pavadinimas? Slyvos, kriaušės ir kai kurių veislių obuoliai ūkiškai išdžiovinti patamsėdavo, o kepinyje – dar labiau”, – paaiškina Jūratė.

Ji siūlo kepinį praaušinti skardoje, tada apversti ir vėl atversti. Šviežio valgyti nepataria, nes skaniausias iškeptas prieš dvi dienas. Jūratės giminė ir anksčiau, ir dabar neįsivaizduoja Velykų be šio skanėsto.

Ruginių miltų tešloje keptas kumpis

„Taip kepti tinka priekiniai kiaulės kumpiai ar nuimtas nuo strėnų, vadinamasis penktas. Šeimininkėms turbūt nereikia aiškinti, kur ir koks kiaulės kumpis yra. Prieš gerą savaitę jį pasūdyti ir įtrinti mėgstamais prieskoniais, kad gerai išsimarinuotų. Iš ruginių miltų ir vandens pasigaminti tešlos. 2 kilogramų miltų tikrai užteks. Dalį jos pakloti ant skardos, uždėti kumpį ir kita molį primenančia tešlos dalimi visą užlipdyti. Kepti mažiausiai dvi valandas 200 laipsnių temperatūroje. Ypač skaniai kumpis iškepa duonkepėje”, – teigia Jūratė.

Kad kumpis jau iškepęs, eina suprasti iš ruginio šarvo, viršutinė jo dalis lengvai atšoka. Kumpį geriau atšaldyti su šarvu. Jūratė savo šeimai jį kepa iš vakaro, jos močiutė į krosnį pašaudavo Velykų rytą prieš išvykdama į bažnyčią. Ji šeimynai patiekdavo garuojantį karščiu. Prie taip iškepto kumpio labai tinka krienai.

Karpis drebučiuose

Pasak Jūratės, mama karpį taip dažniausiai ruošdavusi Kalėdoms, pačios šeima šio patiekalo pageidauja ir ant Velykų stalo.

Pašnekovė pataria pirkti kuo didesnę žuvį – bus mažiau darbo išrenkant ašakas. Be to, ir lėkštėje gražiau atrodys.

Žuvį išvalyti, būtinai išimti žiaunas, kad patiekalas nebūtų kartus. Karpį perpjauti išilgai pusiau ir kiekvieną puselę supjaustyti siaurais ruoželiais. Į litrą vandens sudėti du pusžiedžiais supjaustytus svogūnus, dvi griežinėliais supjaustytas morkas. Nepilną stiklinę razinų (Jūratė perka tamsesnes, jos pagyvina patiekalą) suberti po 15 minučių. Užvirus į puodą išsunkti pusės citrinos sultis.

„Būtina pasirinkti platesnį puodą, kad produktai nesusiriestų, išvirę neprarastų formos. Sudėjus razinas, dar pavirti 5-8 minutes. Sūdyti tik baigus virti. Aš karpio gabalėlius atsargiai išdėstau dviejuose gražesniuose pusdubeniuose. Vienam skiriu uodegą, kitam karpio galvą. Įkomponuoju svogūnus, morkas ir razinas, užpilu sultiniu ir atšaldau. Vienas dubuo šeimynai, antras – svečiams”, – šypsosi Jūratė ir primena, kad želatinos taip gaminamam karpiui nereikia, jis puikiai sustingsta tokiame sultinyje.

Ji pasiūlo dar vieną receptą, kuriuo, galimas daiktas, susidomės ne visi, mat naudojami žalių kiaušinių baltymai.

„Jei kepant sausainius lieka baltymų, iš jų pasigaminkite originalų skanėstą taip pat iš mano močiutės receptų knygos. Išplakite baltymus iki standžių putų. Plakdamos dėkite po šaukštą bruknienės (tinka ir obuolienė), kol bus skanu. Pripildykite taures, papuoškite želė gabalėliais ar mėtos lapeliu”, – siūlo Jūratė.

Aldona Kudzienė

Šaltinis – Alytaus naujienos

Kepta sprandinė, marinuota kečiupo,garstyčių ir sojos padaže

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 1 , reitingas: 4.00 iš 5)
Loading...

Markeris

Marinatui reikia lygiomis dalimis kečupo, garstyčių ir sojos padažo. Mėsa marinuojama visame gabale minimum parą, galima dvi. Tada apdedama pjautais per pusę pomidorais, stambiai sušinkuotais svogūnais bei morkų griežnėliais ir kepama uždaryta valandą laiko (galima vyniot  į foliją, bet aš  dedu į stiklinį kepimo indą). Po valandos kepimo  supjaustoma porcijiniais gabalais, dar pašlakstma padažu ir kepama dar pusvalandį atvira.

Troškinys – pyragas.

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 5 , reitingas: 4.00 iš 5)
Loading...

mika
 Gaminau  tik su vištiena, bet gal ir su kiauliena  skanu būtų.

Mėsos gabaliukus apkepinti su daržovėmis ( morkytėmis, svogūnu, šaldytais žirneliais arba kad ir  grybais), prieskoniais. Baigiant įpilti truputį pienuko ar grietinėlės, dėti sviesto gabalėlį su trupučiu miltų, kad tirščiau būtų. Visą šią masę suverčiam į kepimo indą, ant viršaus sluoksniuotos tešlos “dangtį”, jį pabarstom kmynais ir kepam orkaitėje kol tešla iškeps ir gražiai apskrus.

Vytinta kiauliena -II

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 25 , reitingas: 4.48 iš 5)
Loading...

Jau kelintas kartas improvizuoju  su Virjes pateiktu  vytintos kiaulienos receptu  :

http://www.skanausvisada.lt/wp/vytinta-kiauliena-553/
Kolitos, aišku, neturiu, ir salietros nekišu. Bet labai skanu  mėsą ištrint  pipirais, česnaku, krapais ir bazilikais (naudoju šaldytus, nes pilnas šaldiklis :mrgreen: ) .Vienąkart buvau kavamale sutrintais  kadagio uogom + kmynais  mėsas  ištrynusi – irgi įdomus skonis, tik aitresnis, ne kiekvienam patiks …  Dar , aišku, tinka  ir smulkinti lauro lapeliai. Pipirai geriausiai  grūsti, nors iš bėdos ir malti tiks 😉  Česnako susmulkinu  visą galvutę (maždaug 1 -1,5 kg. mėsos), žolelių irgi negailiu.

Pirmiausia mėsos gabaliukus ištrinu žalėsių ir pipirų mišiniu, palaikau kad prisigertų aromatų. O  paskui,  po geros valandos, druskoje apvoliuoju – jos reikia maždaug 40 gr. (arba degtukų dėžutė) 1 kg mėsos.

Ir tada jau 2-3 d. palaikau vėsioje vietoje – vis pavartydama: kuo ilgiau laikysi, tuo sūresnė gausis…Bet ilgiau kaip 3 dienas išsiskyrusiame  sūryme laikyt tikrai neapsimoka…

Paskui apraišioju bintu plačiu(nes marlės neturiu, o ir paprasčiau tarsi), persuku virvutėmis ir kabinu prie radiatoriaus -bent 5 – 7 dienoms.Vienas  gabaliukas, kur  tik 1 savaitę kabojo, jau sunaikintas :oops:, o vakar  prapjoviau  tą,  kuris  apie  2  savaites  “kankinosi”.     Tai, žinokit, dar skaniau :mrgreen:.

Tiesa,  palyginus su neva   “šalto rūkymo” PC mėsytėm   tiek skonio, tiek kvapo prasme -NESULYGINAMI DALYKAI :!: . Anądien darbe skanavome ir pirktinę,  iš MAXIMOS,  ir naminę. Maniškė kvepia, skonis toks sodrus, ne per sūri dargi(čia tai jau laimės dalykas :twisted: ). O ta pirktinė -tik tąsos tarp dantų, iš skonio tik druska akivaizdžiausiai jaučiasi, “rūkymo kvapo” -tik “pėdsakai”  🙁   , be to  jos tik paviršius  pipirais ir kalendra apdrabstytas gausiai, viduje jų nė nesijaučia beveik , ir dar šlapia kažkokia :shock: :roll: O kaina, suprantama, nemenka…

Kitaip tariant -dabar, žiemą, kai radiatoriai pleška net ir kaimiškų pečių namie neturinčioms :twisted: , visai apsimoka pačioms  pasigaminti  -nes per savikainą tikrai sutaupom sočiai,  dėl skonio ir “prašmatnų”  svečią pavaišint ne gėda. O  ir “vargas ”  – simbolinis:  su  prieskoniais/ sūdymu gal per 10-15 min. apsisuki,  pavartyt kelis kartus – irgi baika, suvyniot/apraišiot/pakabint po viskam irgi vos kelias minutes  užtrunki  :mrgreen: . O jei turim sąlygų ir netingim po viskam dar kur rūkyklon įtaisyti  -išvis  mirtinai   😈 skanu  :wink:

Tiesa, mėsą perku ne PC -nes pirmiausiai ten dažniausiai būna per plonais gabaliukais išparceliuota, o mėsos parduotuvėje (bent pas mus tokia yra, iš ūkininkų  mėsas perka) ar turguje –  tai net kvapas kitoks, “tikresnis” .  Geriausiai, aišku, tiktų išpjova kokia ar  nugarinė, bet  brangokai išeina  🙁  Tačiau, kaip įsitikinome abi su Virjes – kuo puikiausiai galime apsieiti ir su kumpeliais, ar net … mentės mėsa 😉

Migle

xxxx

1.5-2 kg kiaulienos nugarinės
0.5 kg druskos
3 l vandens
1 šaukštas cukraus
kvepiančių pipirų, lauro lapų.

Iš vandens, druskos ir cukraus išverdam sūrymą (lauro lapai ir pipirai aišku verdami kartu). Į atšaldytą sūrymą ( ❗ ATŠALDYTĄ(  ❗   ❗  ❗  , jokiais būdais -ne šiltą, drungną) dedam mėsą (aš supjausčiau į 3 gabalus). Mėsa turi laisvai plaukiot sūryme. Bliūdą pridengiam rankšluosčiu ir laikom taip 3 paras. Laikiau virtuvėj (~17 C).
Praėjus 3 paroms, išgriebiam mėsą, nusausinam, ištrinam mėgstamom žolėm ir pipirais (česnaku, jei mėgstam, – taip pat). Tada mėsukę suvyniojam į marlę, tvirtai surišam virve, kabinam šoniuku prie radiatoriaus ir 5 dienas “vytinam”. Ir tada  -skanaus 😉 . Puikiai laikosi šaldytuve įvyniota į foliją.

no comments

A la chašlama (agurkinė sriuba)

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 4 , reitingas: 3.75 iš 5)
Loading...

Virjes

Mama turi madą privirti tiek mėsos, kad tik nors nepritruktų :mrgreen: ir  jos, aišku, visada lieka  -iš to ir dieviška sriubytė 😉 .
 Sudėjau puodan pjaustytų morkų, bulvių, paprikų, 2 mažus čili pipiriukus, pakepintą svogūną, prieskonių ir ant viršaus uždėjau kelias bulves perpjautas kelis kart išilgai. Tada druskos, vandens (kad tik vos apsemtų)  ir išviriau. Bulves išėmiau gražiai ir atidėjau į šoną. O visas kitas daržoves  išsukau blenderiu.

 Į šią  masę įpyliau sultinio , sudėjau nuimtą nuo kauliukų  virtą mėsytę  , dar įpjausčiau kelis raugintus agurkus ir užviriau. Sudėjau tas likusias bulves, pripjausčiau daaaaaaaaaauuuuuuuug petražolių, uždengiau  ir išjungiau ugnį. Leidau truputį sriubai “pailsėti”.

Labai sotu ir aštru.

NUGARINĖS KEPSNYS SU SŪRIU

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (nėra balsavusių, būk pirmas!)
Loading...

Markeris
Nemenkas gabalas  kiaulienos nugarinės
smulkiai tarkuotas sūris “Džiugas”
Bazilikas
Majonezas

Mėsa išpjaunama (išvyniojama) kaip vyniotiniui. Į jos  išklotinę tarkuojamas smulkiai Džiugas, negailint, tada bazilikas. Susukama kaip vyniuotinis, susmaigstoma dantų krapštukais. Aptepama majonezu ( aš dar, manau ,pabarstysiu  ir smulkintu česnaku) ir uždengus folija  kišam į orkaitę valandai-  nepamirštam vandenuko į skardą  įpilt. Prieš pabaigą nuimam foliją ir apskrudinam šiek tiek.
įdomiausia, kad nereikia druskos, nes viską padaro Džiugo (arba Parmezano) sūris 

Karka aluje -2

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 7 , reitingas: 4.57 iš 5)
Loading...

 Miglė

Bazinis receptas  jau yra mūsų receptainėje:-http://www.skanausvisada.lt/wp/archives/16

Na, neblogas daiktas,  maniškiams patiko.Tik, nors pyliau juodą alų (2 butelius), o vandens nepyliau visai, vistiek to rudumo mėsoje buvo vos tik vos tik.Tai paskui dar įmečiau slyvų džiovintų šiek tiek.Iškart pataisė reikalą  Na, ir skonio prasme, man atrodo, geriau -nes tas Švyturio tamsusis kartokas toks, o salsvumo bent man tai tikrai norėjosi .

Virė, kaip ir recepte parašyta -maždaug pusantros valandos(tiesa, pradžioje dar greitpuodyje nuviriau biškutuką pasūdytame vandenyje, kas “švaresnės”  būtų.)Bet karkos buvo iš IKI.J eigu būtų naminės ar iš turgaus, tai, manau, ilgiau virti reikėtų…Paskui nuovirą  -per sietelį, trinktelėjau grietinės, į kurią įmaišiau šaukštą miltų, sumakalavau, užviriau ir ant karkų užpyliau.
Kaip sakiau -buvo skanu.Tačiau, kita vertus – visai nebūtina su tuom alumi dusintis.Ir paprastas sultinio nuoviras, jeigu jame dar tų slyvų daugiau primesti, su grietine/miltukais sumakaluotas nė kiek ne prasčiau būtų  😉 
xxxx

Puslapiai: Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis


visos teisės saugomos © 2006-2011