SKANAUS, VISADA!

Čia Elžbietos receptas iš zaidziamevirtuve.blogspot.com. Pagaminau, visiems labai patiko.

Kalakuto krūtinėlę per naktį (jei didesnė, nei   1 kg  –  galima ir  ir visą parą) palaikom sūdytame (kad gerai druska jaustųsi) vandenyje. Tuomet nusausinam ir ištrinam  tokiu mišiniu:  daug  tarkuoto česnako,  daug raudonų paprikų miltelių , alyvų aliejaus tiek, kad košelė išėitų. Šiuo mišiniu aptepam  krūtinėlę ir įdedam  į orkaitę, įkaitintą minimaliu  režimu . Pridengiam  folija. Visa esmė (dariau tą iš vakaro), kad 40 min. kepi ir pernakt  – neatidarant orkaitės  – palieki. O  iš ryto ji būna “pribrendusi” ir tokia skani – ir ant  šaltam užkandžui papjaustyt,  ir ant baltos duonos  – su salotų lapais ir/ar  majonezu . Likutį   susmulkinau, suvyniojau į tortilijų blynus  – su sūriu ir adžika. Esu tiek susižavėjusi šiuo receptu, kad ir vėl mėsytę užmerkiau 😉

Originalus receptas  – zaidziamevirtuve.blogspot.com

Virjas

Iš daugybės receptų gaminu pagal žemiau pateiktą –  tikrai labai skanu  😉

0,5 kg rupių kvietinių miltų,
0,5 kg rupių ruginių miltų,
1 ltr. šilto vandens,
2-3 arb.š. druskos ,
50 gr cukraus.
Priedai pagal poreikį:
1 stiklinė bet kokių dribsnių,
1 stiklinė lukštentų saulegrąžų,
1 stiklinė linų sėmenų,
1 stiklinė  sėlenų,
saujelė lukštentų moliūgo sėklų,
sezamo duonos apibarstymui,
3 valg. šaukštai raugo.
Visus produktus sudedam  dubenin ir gerai išmaišom tešlą. Tada pilam į riebalais išteptą skardą. Viršų apibarstom sezamo sėklom.Man patinka , kai duona būna aukštesnė , tad pilu į gilesnę skardą , pridengiam ir padedam šiltai kildintis apie 10-12 val. Po to  – į  š a l t ą  orkaitę ir kepam 180  laipsnių temperatūroje apie 1 val. Išėmus gražiai apglostom šiltame vandenuke vilgintomis rankomis. PridengiamE, kad pravėstų ir  – skanaus 😉
Tiesa, aš jau nededu daug visokių priedų –  maždaug pusę nurodyto kiekio, man skaniau , kai ir pačios duonos jaučiasi – ne tik visokių sėklų.

……………..

Dar vieną puikų naminės duonos receptą iš mūsų receptainės rasite čia: http://www.skanausvisada.lt/wp/?s=plikyta+duona&x=8&y=7

LiepaS

Imbierą marinuoju  labai paprastai -nulupu šaknį , tada bulvių skustuku  ( ❗ )sudrožiu juostelėmis , pabarstau trupučiuką  druska ir palieku lėkštėje maždaug pusvalandžiui. Tada puodelyje užvirinu ryžių actą su trupučiu cukraus . Sudedu imbierą  į stiklainį, užpilu tuo karštu marinatu , atvėsinu , užsuku dangteliu. Po kelių dienų imbiero spalva tampa šviesiai rožinė. Skanu prie žuvies ar vištienos.

meška

Ingredientai :
3 puodeliai arba 375 g. miltų,
pokelis tirpių mielių, 7-8 gr.
1.5 šaukšteliai druskos,
šaukštas cukraus,
2 šaukštai aliejaus.
Pasitepti rankas aliejum ir minkyt, įpylus
puoduką 235ml šilto/drungno vandens.

Paruošimas: vandenį, mieles, cukrų, druską ir trečdalį miltų sumaišom. I kitą  indą  suberiam  likusius miltus ir  pašlaksto  aliejumi (truputį). Paliekam 10-15min.
Po to viska sumaišom, ir, pasitepusios rankas aliejumi, minkom iki vientisos masės. Tada   indą  su tešla uždengiam  rankšluosčiu ir paliekam valandai.
Po to iškočiojam norimo dygžio  padą,  ant jo išdėliojam visus picai skirtus produktus. Prieš  kišant picą į  orkaitę, patepam aliejumi kraščiukus.
Taip picas gamina mano brolis, o man -skanu 😉

tetule

Mano anyta pastaruoju metu kopūstus raugia ne “masiniu būdu”, t.y. ne į kokias nors bačkas, o  iškart į trilitrinius stiklainius. Pripjausto į didelį dubenį  bliūdan kopūstų, patarkuoja morkų, deda cukraus, druskos, kmynų, viską padaužo, pamaigo, kad sulčių atsirastų ir stipriai pakimšdama sudeda į stiklainius.

Tada laiko šiltai, kelis kartus per dieną pabado mediniu pagaliuku, kad tas rūgimo procesas visą masę apimtų

❗ Mano supratimu –  svarbu tas pabadymas ir daugmaž vienoda temperatūra rūgimo  procesui. Nes jei per šalta arba jei labai kaitaliojasi temperatūra,  rūgimas nėra  tolygus, gaunasi  per minkšti  ar  net  pašvinksta kopūstėliai.

O kai išlaikoma vienoda temperatūra, tai ir spalvytė balta, graži, ir kvapas puikus.

Miglė

Odą nulupam, kaulą išpjaunam, per tą vietą, kur anas gulėjo -perpjaunam kumpelį  į dvi dalis. Paskui imamės plėvių(jos padžiovintos tąsytųsi tarp dantų). Kur tik pamatom – atsargiai peiliu ir nupjaustom/nulupam. Aišku, tada tas kumpukas išsiskirsto į atskirus nevienodo dydžio gabalėlius.Nieko tokio.

 Paskui barstom mėsytes grūstais pipirais, išspaustu česnaku(maždaug pusė galvutės), bazilikais ir krapais(arba kitomis pamėgtomis ir paukštienai tinkamomis žolėmis, bet man asmeniškai būtent šis variantas skaniausias). Palaikom valandą-dvi,  kol įsigers aromatai.
Paskui tuos atskirus gabaliukus išskirstom į dvi krūveles ir  dedam vieną šalia kito suspausdamos tarpusavy – suformuojam tarsi tokį”kotletuką”. Jį(o ne atskirus  gabaliukus) apvoliojam pabertoje ant lentutės rupioje druskoje – kiek aplips, tiek ir tereikia. Paskui išskirstom mėsytes, pamasažuojam ir paliekam, kaip ir kiaulienos kumpelius/nugarines, įsisūrėti bent 2 paroms -iš ryto ir vakare vis pavartant.
Po 2 parų vėl formuojam 2 “kotletukus”, suspaudžiam kiek įmanoma smarkiau, apvyniojam standžiai bintu/marle ir aprišam virvute/storu siūlu -irgi kuo standžiau. Kabinam prie radiatorių ar prie krosnies, idealus atvejis -namo/buto  katilinėje.Kas turit tas elektrines džiovyklas vaisiams/grybams ir t.t. -irgi galima kurį laiką ir taip padžiovint -bet gal geriau proceso pabaigoje, kai mėsytė jau kažkiek pabrendo.Ir po 5 dienų jau galim ir kapot.

Jeigu suspausim smarkiai -bepjaustant net neišsiskirs tos atskiros dalelės, o jeigu ir liks nesulipusios -mano galva , nieko tokio -juk skonis nuo to neprastėja. Tikrai ne prasčiau -kukliai tariant 😉  , nei ragavau Arvi kalakutų vytiena, o kainų skirtumas -akivaizdus.

SKANAUS 😉

tetule 

Pateikiu receptą, kuris labai paprastas ir netyčia atrastas, bet labai man patikęs. Jis iš rusiškos   laidelės  su I.Dapkūnaite. Ši mišrainė  labai tinka netikėtai svečiams užgriuvus – tereikia, kad šaldytuve būtų konservuoto tuno ir pupelių.

Indelis konservuoto tuno savo sultyse arba su aliejumi (pastarasis man skaniau)
Indelis konservuotų pupelių
Nemažas svogūnas
Pomidoras  -vienas arba ar du
Druska, pipirai, citrina
Žalumynų

Svogūną susmulkinti ir pakepinti, atvėsinus sumaišyti su pupelėmis, tunu, pjaustytais pomidorais, petražolėmis, krapais. Berti šiek tiek druskos, pipirų, išspausti šiek tiek citrinos sulčių. Jei norisi, galima ir aliejaus dar įpilti. Kiek ko – reikia ragauti ir nuspręsti, kada jau pats tas. Pasak Dapkūnaitės, “bazinis” receptas – tik pupelės, tunas ir svogūnai, o pomidorų galima dėti, galima nedėti, vietoj jų galima ir dar ko nors sugalvoti. Aš manyčiau, kad gal ir kokie grybai tiktų, ar dar kas nors, na, bet čia jau eksperimentavimai 😉  O pradinis variantas pirmiausiai geras tuo, kad baisiai greitas, antra – tikrai skanu.