Šiuo metu žiūrite: R E C E P T A I


Žuvies arba paukštienos tortas

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 4 , reitingas: 4.00 iš 5)
Loading...

Tetulė

Pokelis keptų “Napoleono” torto lakštų ( jame būna 5 lakštai),
Tepamo sūrio (“Lankų” ar pan.),
Svogūno, morkų,
Karštai rūkytos žuvies arba keptos ar virtos paukštienos,
Krapų,
Majonezo.

Svogūnus pakepinam, sutroškinam su kubeliais pjaustytom virtom  morkom. Troškinti reiktų su kuo mažiau aliejaus, geriau vandenėlio kliūstelėti. Žuvį nukaulinam, suplėšom gabaliukais, jei naudojam mėsą – irgi susmulkinam.

Toliau viskas paprasta – imam lakštą, tepam jį nestorai sūreliu arba majonezu (arba vieną lakštą tuo, kitą  – kitu), pabarstom troškintų daržovių, pabarstom žuvies, pabarstom krapų, klojam kitą lakštą ir  taip toliau. Moterys sakė, kad gaminant su paukštiena, gerai tinka pekino kopūstas smulkintas, esą,  tada nebūna sausa. Aš gaminau su rūkyta skumbre, svogūnais, morkom, šiek tiek sūrelio, šiek tiek majonezo, krapais.

Visą tą torčiuką sluoksniuojam ant nemažos lėkštės, baigus reikia kitą lėkštę užvožti, šiek tiek paspausti (kad paskui pjaustant nebyrėtų) ir leisti pastovėti. Geriausiai – per naktį. Kai torčiukas susistovi, galima jį papuošti kokiom daržovėlėmis/salotėlėmis. Mes valgėm su gražgarsčių salotom.

Marinuotas imbieras

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 4 , reitingas: 3.50 iš 5)
Loading...

LiepaS

Imbierą marinuoju  labai paprastai -nulupu šaknį , tada bulvių skustuku  ( ❗ )sudrožiu juostelėmis , pabarstau trupučiuką  druska ir palieku lėkštėje maždaug pusvalandžiui. Tada puodelyje užvirinu ryžių actą su trupučiu cukraus . Sudedu imbierą  į stiklainį, užpilu tuo karštu marinatu , atvėsinu , užsuku dangteliu. Po kelių dienų imbiero spalva tampa šviesiai rožinė. Skanu prie žuvies ar vištienos.

Kepta vėgėlė, troškinta grietinės padaže

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 8 , reitingas: 4.25 iš 5)
Loading...

Miglė
Žuvį supjausčiau maždaug trijų pirštų pločio gabalais. Pasūdžiau, užbėriau juodųjų pipirų ir krapų. Maždaug po pusvalandžio, apvoliojusi miltuose, kepiau aliejuje –  dangčiu uždengtoje keptuvėje .

Atskirai  pakepinau griežinėliais pjaustytų svogūnų, paskui juos susmulkinau blenderiu (įpylusi šlakelį grietinės) . Po to  į šią masę supyliau likusią grietinę( nedidelį indelį) viską sumakalavau, apipyliau iškeptas žuvis, viską kartu truputuką patroškinau -ant labai silnos ugnies, užvožusi dangčiu .  Kitą kartą, manau, įbersiu  į padažą ir  truputį maltų džiovintų grybų.

pastaba: vėgėlė yra kietesnė už jūros lydeką,  nors mėsa panašios struktūros ir kaulų taip pat mažai. Tad kepti reikia ilgiau, bet tai dar geriau – nesuyra gabaliukai.Vnz. – įtrukiam į šeimynos meniu  besąlygiškai 😉

Vėžiai -įvairūs patiekalų receptai

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 4 , reitingas: 4.50 iš 5)
Loading...

Miglė

Baigsis kažkada žiema, paskui -pavasaris, ir vėl bus vasara ir….vėžių gaudymo sezonas 😉
Belaukdama šio išganingo meto , pasivaikščiojau po Giedriaus blogą  ir referuoju, ką jis praėjusią vasarą apie tuos vėžius paporino:

………..
Vėžių sezonas jau ant nosies. Jeigu tikėsime tuo, ką rašo kai kurie – pirštais nerodysim kurie – LJ blog’eriai, tai žnypliuotuosius Lietuvoje gaudyti galima nuo liepos 15d. Prisipažinsiu, paskutinį kartą gaudžiau juos gilioje jaunystėje, Grūto ežere netoli Druskininkų, pašviesdamas prožektoriumi po išsišovusiu krantu ir griebdamas išrėpliojusius “vabalus” rankomis. Dabar, sako, taip daryti negalima (gal ir tada nebuvo, nežinau). Grūto ežeras tada irgi nebuvo visas išparduotas. O visai norėtųsi nepramiegoti šio sezono ir pasmaguriauti. Kas turite patirties, pasidalinkite ja: kur gaudyti, kaip gaudyti, kiek galima gaudyti. Galų gale, galbūt jų galima ir nusipirkti kur nors už protingą kainą (vėžių po 2lt/vnt, apsivertusių aukštyn pilvu Maksimos akvariumuose nesiūlyti). Aš, savo ruožtu, pasidalinsiu, ką galima su jais gero nuveikti:

  • Išvirti pasūdytame vandenyje su gausybe krapų (ypač krapų galvų, su sėklomis ar jų užuomazgomis, pagal sezoną), dar kažkiek kmynų galima, svogūno galvą, jei kas mėgsta. Čia būtų tradicinis lietuviškas variantas. Ypač gerai, jeigu tiesiai čia pat, ant ežero kranto, katiliuke ant laužo. Virti visai trumpai. Na kad ir taip: užvirinti vandenį katiliuke, tada sumesti gyvus “vabalus”. Vėl užvirinti, ir nukėlus nuo ugnies, palaikyti uždengtą, kad truputį pravėstų. Išvirusių vėžių uodegos lengvai atsiskiria nuo kūno, o uodegos mėsa minkšta, sultinga. Pervirusių – uodegos mėsa darosi sausoka, “kramtoma”, beveik kad ir be skonio. Žinoma, čia turima omenyje, kad katiliukas su vėžiais pakankamai didelis, kokie 8-10 litrų. Mažesnis atvės greičiau, tad reikia laiką paderinti.
  • Išvirti aluje su kvapiaisiais pipirais, gvazdikėliais, lauro lapu ar dviem, analogiškai, kaip aukščiau. Vokiečiai panašiai mėgsta gaminti, bent jau Texaso vokiečiai tikrai.
  • Luizianoje, Pietų Karolinoje ir kitose Georgijose mėgsta gaminti aštriai: į vandenį prideda kajeno pipirų, lauro lapų, prieskonių mišinio su garstyčiomis ir kalendromis, gvazdikėliais, džiovintais mažo aštrumo pipirais, citrinos su visa žievele, taip pat kartu su vėžiais verda ir bulves, kukurūzų burbuoles gabalais, rūkytos dešros gabalus. Tada nukošia visą turinį į rėtį, o rėčio turinį pila tiesiai ant laikraščio, patiesto lauke ant stalo. Pulk ir griaužk, kiek širdis geidžia. Kiek teko ragauti, vėžių aromato ten lieka nebedaug. Bet kam tai įdomu, kai yra dešros? 😉
  • Jeigu prisikaupė daug lukštų (kiaukutų?), jų neišmeskite. Išimkite iš jų visas minkštas dalis, lukštus išdėliokite ant skardos, ir pakepinkite orkaitėje, kad išdžiūtų ir taptų traškūs. Tada lukštus sugrūskite (geriau grūstuvėje, bet galima ir blenderyje). Keptuvėje įkaitinkite skaidrintą sviestą (t.y. sviestą, kuris buvo išlydytas ir nuo kurio buvo nugriebtos išsiskyrusios kietosios dalys. Toks švelniai riešutinio kvapo. Ilgai gali laikytis nešaldomas, skirtingai nuo šviežio). Sugrūstus vėžių lukštus suberkite į sviestą, kiek pamaišykite, kad prisigertų skonio. Riebalai ištraukia iš lukštų aromatines ir dažines sudedamąsias dalis, kitaip tariant, sviestas tampa raudonas ir ima gan stipriai kvepėti vėžiais. Tokį vėžių sviestą, dar karštą perfiltravus per marlę, galima supilti į nedidelius indelius ir vėliau naudoti padažams, ypač prie žuvies. Analogiškai galima sunaudoti ir krevečių, krabų, omarų ir kt. lukštus. Šis sviestas dažnai sutinkamas 19 a prancūziškoje kulinarinėje literatūroje, o taip pat ir Lietuvoje leistose knygose yra minimas. Kitaip tariant, Lietuvos dvarų virtuvėse jį tikrai žinojo.

Na, pradžiai tiek. Beliko išsiaiškinti, kur gauti “žaliavos” 🙂
………………..
Lietuviški šaltibarščiai (iš “Gaspadinystės knyga”, XIXa pab. Kalba netaisyta. )

Dvejetą kvortų ruginės giros, tiek pat vandens šalto ir tiek ar daugiaus rūgščios grietinės pasūdyti; prie to pridėti gerai išvirtų batvinių lapelių ar rūgštynių arba batvinėlių smulkiai supjaustytų, saujelę krapų gerai sutrintų, du laiškelius cibulės taip-pat smulkiai sutrinti; pridėti tris smulkiai supjaustytus agurkus, aštuonis kiaušinius kietai išvirtus, kiekvieną ant keturių dalių perpjovus; dar gerai pridėti kapą vėžių kaklelių arba keptos veršienos stambiai supjaustytos; duodant stalan įdėti šmotelį ledo.

Vėžių sriuba su ryžiais ( Molochovec, XIX a .vid.)

30-40 vėžių, viena galva svogūno, žalių krapų, 1.5 šaukšto sviesto, šaukštas miltų, 1/4 stiklinės ryžių, žalumynų, 0.5-1 stiklinė grietinės.

Vėžius nuplauti, sudėti į puodą, užpilti vandeniu, įberti truputį druskos, smulkiai sukapotą svogūną, krapų, virti ant mažos ugnies, perkošti. Vėžius išvalyti – išlukštenti kaklelius, sudėti juos į puodą, užpilti sultiniu, kuriame virė vėžiai. Nugarėles su kojelėmis sugrūsti akmeninėje grūstuvėje, tada apkepinti pusantrame šaukšte sviesto, kol patamsės, įberti šaukštą miltų, dar pakepinti, atskiesti vėžių sultiniu, užvirinti ir perkošti per sietelį. Prieš pateikiant suberti vėžių kaklelius, atskirai išvirtus ryžius, užvirintą grietinę, viską gerai pakaitinti, įberti žalumynų ir pateikti.

Vėžių sriuba (iškarpa iš lenkiško laikraščio, XIX a.)

Trims kvortoms sriubos sutrinti pusę kapos virtų vėžių, prieš tai išlukštenus, ir atmetus mažas kojeles ir minkštas dalis. Jie turi būti gerai sugrūsti, nes kuo smulkiau, tuo raudonesnė sriuba.
Prikaistuvyje įkaitinkite ketvirtį svaro sviesto, šaukštą miltų, smulkiai kapotų aromatinių daržovių ir įvairių žalumynų, tokių kaip petražolė, čiobreliai, peletrūnai, mairūnai, bazilikai. Sudėti sutrintus vėžius, ten pat suberkite trupinius nuo bandelių už 2 ar 3 grošus, ir viską virti pusę valandos. Perkošti per sietelį, gerai išspausti, ir, iki kol ateis laikas pateikti, palikite šiltai ant mažos ugnies. Tačiau gatava sriuba virti neturi, antraip visas raudonumas iškils į paviršių, ir sriuba nebebus tolygi. Pateikiant, sudėti kukuliukus, pagamintus iš išimtų vėžių uodegėlių.

Dar teko kažkur skaityti, kad prie tokios sriubos pateikia įdarytus vėžius: vėžių uodegų mėsa sutrinama grūstuvėje, kartu su grietinėlėje mirkyta bandele, kiaušinio tryniu ir prieskoniais, pertrinama per rėtį, šia mase įdaromi vėžių kiaukutai (“kupros”), išverdami ant garų ir pateikiami atskirai lėkštelėje. Bet dabar neberandu kažkodėl, kur aš tai skaičiau.

šaltinis – http://giedrius-v.livejournal.com/

……………………….

🙂  🙂  🙂
Pasekusi tiesiog užkrečiamu 😉  Giedriaus pavyzdžiu, nutariau “pareplioti” ir pati po  saviškes a la senovines virtuvės knygas , tad dar  papildau būsimą “vėžių patiekalų enciklopediją” 😉
………….
VĖŽIŲ SVIESTAS
(čia Giedriaus jau  pateikto recepto  kiek kitokia  “konfiguracija “)

Išvirti didelę kapą vėžių, nuimti jų kaklelius, o kiautelius ir kojytes
sugrūsti grūstuvėje. Ištirpinti svarą(apie 400 gr ) ar daugiau
sviesto(priklausomai nuo vėžių kiekio), sukrėsti į vėžieną ir
troškinti ant mažos ugnies maišant, kad neprisviltų. Perkošti per
sietą, supilstyti į stiklainius, atšaldyti , aprišti pūsle(užsukti
dangteliais ) ir pastatyti šaltoje vietoje.
(Iš “Lietuvos virėja”)

VĖŽIŲ KAKLELIAI OLANDIŠKAME (sviesto ir kiaušinių ) PADAŽE

20 vėžių, druskos, I stiklinė olandiško padažo.
Padažas:
2 šaukštai (150 gr) sviesto , 2 kiaušinio tryniai, 1-1,5 šaukšto vandens, 0,5 citrinos sulčių arba citrinos rūgšties pagal skonį, druskos.
Žalius trynius, gerai atskirtus nuo baltymų, sudėti į emaliuotą puodą, pridėti vandens, smulkiai pajustyto sviesto gabaliukų ir, maišant medine mentele, pamažu kaitinti, kol sutirštės ir sviestas susijungs su tryniais bei pasidarys vienoda masė. Į kurią maišant po truputį supilti likusį lydytą sviestą, pridėti pagal skonį citrinos sulčių ar rūgšties ir druskos.
Gaminant padažą saugoti, kad jis perdaug neperkaistų, nes tada sviestas atsiskirs nuo trynių. Puodą, kuriame tryniai kaitinami, geriau įstatyti į kitą indą -su karštu vandeniu.
p.s. Šis padažas tinka ir prie virtos žuvies, žiedinių kopūstų, šparagų.
Prie šio padažo galima pridėti sutaisytų garstyčių ir truputį maltų pipirų.Šis padažas yra aštrus, tinka duoti prie virto lyno, menkės ir
kitų žuvų.

Vėžius išvirti, nuo kojų ir kaklelių nuvalyti kiautus, kaklelius
išskrosti ir užpylus olandišku padažu, pakaitinti, kol užvirs.Skanu,
jeigu prie vėžių pridedama troškintų šviežių at marinuotų baravykų
galvučių.Taip paruoštus vėžius patiekti su biriais ryžiais ar pyrago
skrebučiais.

VYNE TROŠKINTI VĖŽIAI


12 vėžių, 1 -1,5 stiklinės vyno, druskos.
Nuplautus vėžius sumesti į verdantį pasūdytą vandenį ir pavirinti 1-2 minutes. Išgriebus užpilti vynu ir uždengtame puode, jį judinant, pašutinti.
Prieš patiekiant į stalą sudėti vėžius į salotinę ir užpilti vynu, kuriame troškinosi. Arba atšaldyti vyne ir duoti sausus pusdubenyje.Likusį vyną suvartoti padažams ar sriuboms.

KEPTI VĖŽIŲ KAKLELIAI TEŠLOJE


20 vėžių, 1 šaukštas miltų, 1 kiaušinis, druskos, 2 šaukštai sviesto, 1 stiklinė vėžių padažo.
Vėžius apvirti pasūdytame vandenyje, išgriebus atskirti kaklelius, kojas ir nulupti jų kiautus.
Tešlai skirtą kiaušinį išplakti, pridėti miltų, truputį išsukto sviesto ar grietinės, druskos, viską išmaišyti. Vėžių kaklelius padažyti paruoštoje tešloje ir iškepti svieste.Iškeptus sudėti į pusdubenį ir užpilti lydytu sviestu, vėžių ar pomidorų padažu. Padažą galima paskaninti, pridedant stambiai supjaustytos vėžių mėsos.

VĖŽIŲ PADAŽAS
1 šaukštas sviesto, 1 šaukštas miltų, 1 šaukštas vėžių sviesto, 2 tryniai, citrinos rūgšties, druskos.
Žalius trynius, sviesto bei vėžių sviesto gabaliukus sudėti į puodą ir maišant pamažu kaitinti, kol sutirštės.Pridėti druskos, svieste pakepintų miltų, viską išmaišyti ir perkošti per sietelį.

Iš “Valgių gaminimas”, 1957 m.

Moliūgo fondiu

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 3 , reitingas: 5.00 iš 5)
Loading...

Sudėtis: moliūgas: nedidelis, 1 vnt. (iki 5 kg)
sviestas, grietinėlė Ementalio sūris, česnakas,sausas baltas vynas, muškatas

Gaminimas:

Nupjauname apatinę moliūgo dalį taip, kad jis stabiliai stovėtų ant lygaus paviršiaus. Nupjauname kepurėlę ir su dideliu šaukštu atidžiai, kad neliktų sėklų, išskaptuojame vidų. Vidines sieneles gausiai patepame kambario temperatūros sviestu, užvožiame “dangtį” ir 30-40 minučių pašauname į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę.

Kol kepa moliūgas, pasiruošiame fondiu masę – 200 ml neriebios grietinėlės, 400g tarkuoto Ementalio sūrio, kelias smulkintas skilteles česnako, 100 ml balto sauso vyno ir po žiupsnelį malto muskato bei jūros druskos, gerai išmaišome puode ir šią masę pašildome, bet jokiu būdu neužverdame.

Į apkepusį moliūgą supilame masę, dedame ant maisto šildytuvo (kas kokį naudoja) ir mirkom pasirinktinai – duoną, daržoves, traškučius…

Pats skanumynas lieka pabaigai – moliūgo sieneles kabiname šakute ir mėgaujamės moliūgo minkštimu, prisigėrusiu puikaus kvapo ir skonio ingredientų. Skanaus!    

Atsiuntė: Renata Snioliene
šaltinis -receptai.lrytas.lt

Tuno ir daržovių mišrainė

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 7 , reitingas: 3.71 iš 5)
Loading...

tetule

Sluoksniais į salotinę klojame:
pjaustytą pekino kopūstą,
pjaustytą šviežią agurką,
konservuoto tuno (su aliejumi) gabalėlius,
pjaustytas virtas morkas,
konservuotus žirnelius,
pjaustytus virtus kiaušinius.

Sluoksnius tiek, kiek norisi, patepliojam majonezu, pabarstom druska, prieskoniais. Aš kopūstą su agurku iškart su šiek tiek majonezo ir pipirų pamakalavau, dėjau į dugną, tada kitas dalis (išskyrus kiaušinius) be nieko sluoksniavau, užtepiau šiek tiek majonezo, ant viršaus – kapotus kiaušinius ir daug krapų. Paprastas, nesunkus maistas , pvz.  vakarienei – pats tas.

Labai skanus picos padas

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 3 , reitingas: 2.00 iš 5)
Loading...

meška

Ingredientai :
3 puodeliai arba 375 g. miltų,
pokelis tirpių mielių, 7-8 gr.
1.5 šaukšteliai druskos,
šaukštas cukraus,
2 šaukštai aliejaus.
Pasitepti rankas aliejum ir minkyt, įpylus
puoduką 235ml šilto/drungno vandens.

Paruošimas: vandenį, mieles, cukrų, druską ir trečdalį miltų sumaišom. I kitą  indą  suberiam  likusius miltus ir  pašlaksto  aliejumi (truputį). Paliekam 10-15min.
Po to viska sumaišom, ir, pasitepusios rankas aliejumi, minkom iki vientisos masės. Tada   indą  su tešla uždengiam  rankšluosčiu ir paliekam valandai.
Po to iškočiojam norimo dygžio  padą,  ant jo išdėliojam visus picai skirtus produktus. Prieš  kišant picą į  orkaitę, patepam aliejumi kraščiukus.
Taip picas gamina mano brolis, o man -skanu 😉

Puslapiai: Ankstesnis 1 2 3 ... 14 15 16 17 18 ... 158 159 160 Sekantis


visos teisės saugomos © 2006-2011